Milijonai žmonių šiandien suvokia judėjimo naudą

Kur tik pažvelgsi - jie vaikšto, bėgioja, žaidžia tenisą, plaukioja ar važinėja dviračiu. Ko jie siekia? Iš kur toks gana netikėtas suinteresuotumas fizine forma?

Pasirodo, kad aktyvūs žmonės gyvena turiningiau. Jie ištvermingesni, atsparesni ligoms ir dailesni. Jie labiau pasitiki savimi, ne tokie prislėgti ir dažnai net žiloje senatvėje energingai dirba ir kuria planus.

Pastarųjų metų medicinos tyrimai parodė, kad sveikatos praradimas tiesiogiai susijęs su fizinės veiklos trūkumu. Tatai suvokę ir daugiau sužinoję apie sveikatą žmonės ima kitaip gyventi. Dabartinis užsidegimas judėti nėra užgaida. Mes suvokiame, kad vienintelis būdas išvengti nejudrumo sukeltų ligų -išlikti aktyviam, ir ne mėnesį ar metus, o visą gyvenimą.

Mūsų protėviai neturėjo sėdimos gyvensenos sukeliamų problemų; jiems teko sunkiai dirbti, kad išgyventų. Daug ir energingai dirbdami lauke - kirsdami, kasdami, ardami, sodindami, medžiodami ir kitus kasdieninius darbus dirbdami -jie išlikdavo sveiki ir stiprūs. Bet po pramonės revoliucijos rankų darbą pakeitė mašinos, žmonės tapo ne tokie aktyvūs, ėmė prarasti jėgą ir įgimtą potraukį judėti.

Mašinos akivaizdžiai palengvino gyvenimą, bet drauge ir sukėlė rimtų problemų. Užuot vaikščioję, mes važiuojame; naudojamės liftu ir nebelipame laiptais; kitados žmogus beveik visą laiką judėdavo, o dabar didesnę gyvenimo dalį praleidžia sėdėdamas. Be fizinės iškrovos mūsų kūnai pavirto neišeikvotos įtampos sandėliais. Mūsų raumenys silpnėja ir menkėja, mes prarandame ryšį su savo fizine prigimtimi - gyvenimo energiją.

Bet laikai keičiasi. Aštuntasis šio amžiaus dešimtmetis mus pamokė, ką reiškia sveikai gyventi. Supratome, kad sveikatą galima kontroliuoti, kad galima išvengti ligų ir nusilpimo. Mūsų nebepatenkina sėdinėjimas ir sąstingis. Dabar mes vėl daug judame, iš naujo patirdami aktyvaus, sveiko gyvenimo džiaugsmus. Dar daugiau, mes galime atnaujinti savo sveikatą, būdami bet kokio amžiaus.

Kūno galimybė atgyti yra fenomenali. Pavyzdžiui, chirurgas padaro pjūvį, pašalina arba sutvarko nesveiką organą, paskui užsiuva. Ir toliau kūnas gydosi pats. Gamta užbaigia chirurgo darbą. Kiekvienas iš mūsų turi tą stebuklingą sveikatos atgavimo galimybę tiek po chirurginės operacijos, tiek pablogėjus fizinei būklei dėl sumažėjusio aktyvumo ar netinkamos mitybos.

Kuo čia dėtas raumenų tempimas? Jis išlaiko raumenis lanksčius, be didesnių pastangų paruošia kūną judėjimui, energingai veiklai. Tai ypač svarbu, jei jūs bėgiojate, važinėjate dviračiu, žaidžiate tenisą ar kultivuojate kokią kitą sporto šaką, nes nuo panašios veiklos raumenys kietėja ir darosi nelankstūs. Raumenų tempimas prieš treniruotę ir po jos padės išlikti lanksčiam ir apsaugos nuo tokių traumų kaip blauzdos raumenų arba Achilo sausgyslės patempimas, peties ir alkūnės skausmai nuo teniso.

Dabar sportuoja nepaprastai daug žmonių, todėl teisinga informacija yra gyvybiškai svarbi. Atlikti raumenų tempimą nesunku, bet iš jo gali būti daugiau žalos nei naudos, jei nesilaikysite pagrindinių taisyklių. Todėl svarbu mokėti taisyklingo tempimo būdus.

Pastaruosius dešimt metų dirbau su sportininkų mėgėjų ir profesionalų komandomis, darbavausi įvairiose JAV sporto medicinos klinikose ir įsitikinau, kad tik nedaug žmonių (taip pat ir profesionalų sportininkų) žino, kaip taisyklingai tempti raumenis. Rodžiau sportininkams, kad raumenų tempimas -tai paprastas ir neskausmingas būdas paruošti raumenis darbui. Jiems tai pasirodė smagus ir lengvas užsiėmimas. O kai jie ėmė reguliariai ir taisyklingai tempti raumenis, įsitikino, kad tai padeda išvengti daugelio traumų ir geriausiai išnaudoti savo galimybes.

Tinkamai atliekamas raumenų tempimas yra malonus. Jokiu būdu nereikia peržengti ribos arba mėginti kasdien, rungtyniaujant su pačiu savimi, tempti vis daugiau. Atliekant tempimą reikia atsižvelgti į individualią raumenų struktūrą, lankstumą ir įvairinti tempimo laipsnį. Svarbiausia - reguliarumas ir atsipalaidavimas. Tikslas yra sumažinti raumenų įtampą, kartu išlaisvinant judesius, o ne išskirtinis lankstumas, kuris dažnai susijęs su pertempimais ir traumomis.

Daug ko galima išmokti stebint gyvulius. Pažiūrėkime į katę arba šunį. Jie instinktyviai žino, kaip tempti raumenis. Jie tai atlieka taip spontaniškai, niekad nepersistengdami, tolydžio ir natūraliai ruošdami raumenis veikti.

Raumenų tempimas nesukelia streso. Jis yra ramus, atpalaiduojantis, be varžybų elementų. Subtilus, sustiprinantis pojūtis įgalina geriau pajusti raumenis ir prisitaikyti. Jis įgalina būti savimi ir tuo džiaugtis.

Jums nebūtina tapti puikiu atletu. Bet pradėti reikia pamažu. Jūsų kūnui ir protui reikia laiko įprasti prie fizinės veiklos. Todėl mankštinkitės be skubos ir reguliariai. Nėra tokio būdo, kaip per vieną dieną įgyti gerą fizinę formą.

Jei reguliariai tempsite savo raumenis ir pakankamai dažnai mankštinsitės, išmoksite džiaugtis judėjimu. Neužmirškime, kad kiekvienas esame unikalus fizine ir protine prasme, kiekvienam būdingas savas, tik jam patogus ritmas. Mes skiriamės vienas nuo kito jėga, ištverme, lankstumu ir temperamentu. Jei išstudijuosite savo kūną ir jo poreikius, galėsite išlavinti savo asmenines galimybes ir kantriu darbu padėti sveikatos pamatus visam gyvenimui.